metas

1 mẽtas sm. (2) 1. SD34, K gyvenamasis laikas, apibrėžtas, tam tikras jo momentas: Kur vakar buvai šiuo metu? J.Jabl. Dienos metù parvažiavo Kal. Nakties metù kelsies Lnkv. Ryto metą atrado jį nebgyvą M.Valanč. Užtek saulelė vėlu metu NS1218. Ką gi ji galėjo veikti palei malūną tokį vėlų metą? rš. Tame metè nebebus atsikėlusi Lnkv. Kažin, koks dabar mẽtas (kuris laikas)? Jnšk. Ar nežinai kartais, kuris dabar metas? J.Jabl. Vienu metu ji buvo labai susirūpinusi Grž. Eš rytoje šiuo metu tokiais ledais nulysiu, kokių Egipte nebuvo BB2Moz9,18. Šitam metè perniai da nelijo Sdk. Neest lygios kančios šio mẽto su anąja ateisiančiąja liaupse DP542. Ne tiektai dienos metą, bet ir naktį DP220. Nuog ryto meto iki vakaro metui sudaužomi est ChJob4,20. Neregėsite manęs nuog šio meto Ch¹Mt23,39. Kur basteis lig šiam metui? rš. Nusidėjau širdimi, žodžiu ir darbais, kurių dasileidžiau nuog paskutinio išpažinimo ik šiam meti DK119. Metù dienos sūdo ... atskirs piktuosius nuog gerųjų DP526. | Čia turim laiko, arba meto, įnagininką J.Jabl. 2. trukmė, tos trukmės tarpas: Kas gi čia – valandõs mẽtą (per valandą) ir sulakstys Rm. Negal tenai hadynų dviejų metą palūkėti BPI166. Gaišinu metą (niekais laiką leidžiu, gaištu) SD372. Vai vai vai, Dievulėliau mano, per ilgas metas (daug laiko, ilgai) be močiutės BsO68. Ažulaikomas metas ant kokio darbo SD43. 3. BŽ509 laikotarpis; sezonas: Praeis mẽtas prispaudimo su visom nelaimėm BM450. [Miškas duodavęs] kožnam metè dėl kožno visokių gėrybių A.Baran. Nors jau buvo rugsėjo metas, bet šilta, nors lįsk į upę J.Dov. Lietingu metu gatvės skendėjo purvyne rš. Karo metas rš. Medžiai, kad ateit mẽtas žiemos ..., lakštus numeta DP585. O kaip prisiartino metas vaisių, nusiuntė tarnus savo darbinykumpi vynyčios, idant surinktų vaisius jos BtMt21,34. Visus metus ... šventėmis, kiekvienam metui priderančiomis, ižskirstė DP1. Nū yra sunkus laikas, mẽtas J. 4. R, Brb, Gršl, Als, Skr žr. metai 1: Mets turi daug dienų, ik visas jis pasibaigia K.Donel. Šio meto kalendoriui yra jau medega parengta A1884,289. Apsaka apie lietuvius 1282 meto A1884,396. Ar vesi, brolau, šį metẽlį JD829. Kitą mẽtą matysi, kokie būs jau užaugę Trg. Ateinantį metą gaus daugesniai S.Dauk. Ateisiančiam metui KBI22. Pernai mẽtas geras buvo Rmč. Kaip kokį mẽtą tų obūlių nors vežimais vežk Krš. Sulaukiau kito mẽto KzR. Vienas mẽtas buvo sausas, kitas – lytingas Vlkv. Vaikus anie kožnam metuo turia (kiekvienais metais jiems vaikas gimsta) Šts. Kviečiai šį mẽtą kaip mūras Šk. Kitą mẽtą vyšnių nebus Pc. Mudu tam patim metè gimę Žal. Kuo nenumirė širdžia vieną mẽtą Krš. Juk mẽtas – ne amžius Krg. Nei šitą mẽtą, nei kitą mẽtą, nei trečią rudenėlį [vargužio neišvargsiu] Niem24. Kad anksti griauja (perkūnija griaudžia), bus sunkus metas (priet.) Kbr. ^ Rugeliai blogsta, žuvelės trokšta kas mieląjį metelį A1884,258. Mislijo – už metuo, o mirtis už pečiuo Sim. Vienas blogas mẽtas suėda trejus gerus metus Mžk. Metas metą paduost (vieni metai paduoda kitiems ranką) B. 5. Krg žr. metai 2: Juk ne pirmas mets, kaip mes gyvendami vargstam K.Donel. Metas išėjo R377. Trečias metas nuo vasario mėnesio sergu Srd. Du metù į barakus gyveno Šlu. Trečias mẽtas, kaip čia estu J. Dvylika nedėlių iki tavo mẽto J. Jau koks šeštas mẽtas, kap miręs KzR. Jis dirbo du metù i da liko ant trečio mẽto Šn. Man jau septyniasdešimt devintas mẽtas JnšM. Viena mergaitė penkto mẽto mirė Klvr. Du metù vyresnė Klvr. Šeštame šimtame mete gyvenimo BB1Moz7,11. Sekmą metą teišeit tikrai valnas BB2Moz21,2. Šėriau žirgelį per metelį, auginau mergelę per amželį KlpD38. Po metelio ar po antro gali mano būti KlvD20. ^ Negirk mergos be meto, dienos be vakaro LTR. 6. žr. metai 4: Metas nebūs blogųjų (bus neblogas derlius) Šts. Šįmet agurkų mẽtas – lyja Jrb. Javų mẽtas, vaisingas mẽtas KI705. 7. Šts žr. metai 5: Reikėjo imti mergą tame metè, kaip anojė J. Jis turi jau gražaus metẽlio Pc. Ta buvo labo meto (pasenusi) BPI115. Jų vaikai vieno mẽto Pš. Jauna mirė, kaip štai muno metè KlvrŽ. Į šį metą atėjo, o kojų apauti neišmoko LTR(Rz). Mano meto žmogus Pš. | Tai vyrai jau visi metè (užaugę) Skr. 8. tinkamas, nustatytas laikas, terminas: Man taip pat tekėti metas rš. Metas tau, metas tau iš darželio šoktų LTR(Kp). Metas jotie bernužėliu in jauną mergelę TŽI230. Kinkykite, svečiai, arklius: metas namo kakti NS485. Rugiai jau metas pjauti Kp. Sietynas jau pusryčiuos – metas kelties rš. Dabar pats tas [i](pats gerasis) metas rugius kirst Vb. Atėjo nesa metas Mž474. Moteriškė kad gimdžia, nuliūdimą turi, jog atejo mẽtas jos DP211. Patogus metas SD3. Gyviai ... teip sutvaryti yra, idant kiekvienas savu metù mirtų DP549. Nepailskim niekad gerai darydami, nes savo metą pjausim gausiai DP492. ^ Ne metas kurtai lakinti, kada reik medžioti (viską reikia daryti laiku, nevėluoti) J.Jabl. Ne laikas (ne metas) šunes (šunys) lakinti, kad vilkas bandoje J.Jabl.

◊ anuõ metù; RtŽ kadaise: Anuo metu bylojo Viešpats SPI1.

ik metù laiku: Sumilstąs yra prieš nusidėjusius gailinčius, kurie ik metu pažįstas ir jop iš tiesos sugrįžta DP477.

ik [trumpám] metì (mẽtui) laikinai: Ik meti tiki ir metu pagundymo atstoja DP97. Kas jiemus tiktis turi pirm iki trumpam meti, o paskui to ten amžinai DP212. Kas čia nevelytų ik trumpam metui vargą kęst, idant paskui to ant amžių linksmintųs? DP214.

ko mẽto kaip jaučiasi, laikosi: Ko meto ligonis, ar eina sveikyn? J.Jabl.

kuriõ mẽto ko, kokio galo: Kurio meto, ko jie čia dabar skambina, tave sveikina? J.Jabl.

kurìs mẽtas

1. Jrb seniai: Jau kurìs mẽtas, kai par mus nelijo Trgn.

2. labai vėlu: Jau kurìs mẽtas, ė ãnas da miega Sl. Kurìs mẽtas, ir dar pietų neina valgyti Vad.

mẽtas iš mẽto; mẽtas nuo mẽto; N, M nuolatos, kasmet: Mẽtas iš mẽto piktyn (blogyn) eina KBI22.

mẽtas po mẽto po kurio laiko, ilgainiui: Mẽtas po mẽto vaikai paaugs, būs kam rankas párimti (pavaduoti) Užv. Jos vaikai auga, mẽtas po mẽto turės kam padėti Bsg.

Naũjas mẽtas Nauji metai: Naujamè metè aš tai užmokėsiu KBI10. Tu davei mums šį Naują metą sveikiems sulaukti brš.

pasileidìmo mẽtas koks pasileidimas!: Tai pasileidìmo mẽtas: bulbienės nevalgo! Rm.

víenu metù iš karto, staiga, beregint: Edvardienė vienu metu pasidarė šalta ir išdidi A.Vien. Jie tol dirbo, kol pabaigė siūti ir pastatė pasiūtas kurpes ant stalo, o paskui vienu metu išnyko J.Balč.

vìso mẽto (sutemti) visiškai: Atėjo da po šviesai, o išėjo, kad jau buvo sutemę vìso mẽto Krok. Kap išejau, tai buvo vìso mẽto sutemę Drsk. Laukėm laukėm – jau sutemė vìso mẽto Lp.